François Truffaut

François Truffaut buvo vienas jautriausių ir žmogiškiausių Prancūzų Naujosios bangos režisierių. Prieš pradėdamas kurti filmus jis dirbo kino kritiku žurnale „Cahiers du Cinéma“, kur kartu su Jean-Lucu Godard’u ir kitais jaunais kritikais kritikavo sustabarėjusį to meto kiną. Truffaut tikėjo, kad režisierius turi būti tikras savo filmo autorius.

1959 metais pasirodęs filmas „The 400 Blows“ tapo Naujosios bangos simboliu. Tai labai asmeniška istorija apie vienišą paauglį, įkvėpta paties Truffaut vaikystės. Režisieriaus filmuose dažnai juntama nostalgija, meilė literatūrai ir ypatingas švelnumas personažams.

Skirtingai nei Godard’as, Truffaut buvo emocingesnis ir romantiškesnis kino kūrėjas. Jo filmai kalba apie meilę, vienatvę, vaikystę ir žmonių trapumą. Net sudėtingiausiose istorijose jis išlaikydavo šilumą ir žmogiškumą.

Truffaut įtaka matoma daugelyje šiuolaikinių nepriklausomų režisierių darbų. Jo kinas primena, kad net paprasčiausios gyvenimo istorijos gali tapti didžiu menu.

filmografija

  • Breathless (1960)

  • A Woman Is a Woman (1961)

  • Vivre Sa Vie (1962)

  • Contempt (1963)

  • Bande à Part (1964)

  • Alphaville (1965)

  • Pierrot le Fou (1965)

  • Masculin Féminin (1966)

  • Weekend (1967)

  • La Chinoise (1967)

  • Sympathy for the Devil (1968)

  • Tout Va Bien (1972)

  • Numéro Deux (1975)

  • Sauve qui peut (la vie) (1980)

  • Passion (1982)

  • Hail Mary (1985)

  • Nouvelle Vague (1990)

  • Histoire(s) du cinéma (1988–1998)

  • In Praise of Love (2001)

  • Film Socialisme (2010)

  • Goodbye to Language (2014)

  • The Image Book (2018)