Andrei Tarkovsky

Andrejus Tarkovskis dažnai vadinamas poetiškiausiu kino režisieriumi istorijoje. Sovietų Sąjungoje gimęs kūrėjas sukūrė vos kelis pilnametražius filmus, tačiau kiekvienas jų tapo kino klasika. Tarkovskio kinas lėtas, meditacinis ir kupinas simbolių – jo filmuose svarbiau nuotaika bei dvasinė būsena nei tradicinis siužetas.

Režisierius tikėjo, kad kinas turi „skulptūruoti laiką“. Dėl to jo filmuose gausu ilgų kadrų, lietaus, rūko, ugnies, vandens ir tylos momentų. Žiūrint Tarkovskį reikia kantrybės, tačiau būtent ši patirtis leidžia žiūrovui pasinerti į visiškai kitokią kino kalbą.

„Andrejus Rubliovas“, „Solaris“ ir „Stalkeris“ šiandien laikomi vienais svarbiausių autorinio kino darbų pasaulyje. Tarkovskio įtaka jaučiama Christopherio Nolano, Béla Tarr, Larso von Triero ir daugelio kitų režisierių kūryboje.

Tarkovskio filmai dažnai kalba apie tikėjimą, atmintį, žmogaus santykį su gamta ir dvasinį išsigelbėjimą. Tai kinas, kurį ne tiek žiūri, kiek išgyveni.