Verkmeisterio harmonijos
Originalus pavadinimas :Werckmeister harmóniák
Trukmė: 139 min.
Šalis: Vengrija
Režisierius:Béla Tarr, Ágnes Hranitzky
Béla Tarr’o filmas *Verkmeisterio harmonijos* – tai hipnotiška, siaubingai graži apmąstymų apie chaosą, tvarką ir žmonių civilizacijos trapią prigimį meditacija. Adaptuotas iš László Krasznahorkai romano *Liūdnojo pasipriešinimo*, filmas išsiplečia apleistame Vengrijos miestelyje, kur siaubingas cirkas – milžiniško banginio lavonas ir paslaptingas Princas – įtaria artėjančią smurto bangą. Tarr’o įprastiniai ilgų kadrų sekos, griežta juoda-balta kinematografija ir lėtas tempas sukuria egzistencinio nerimo atmosferą, leisdami žiūrovui pasinerti į pasaulį, kuriame viskas greit sugrius.
Filmo centre – János Valuska (Lars Rudolph), švelnus, svajingas personažas, stebintis ir nevalingai dalyvaujantis miestelio nusileidime į beprotybę. Jo vaikiškas nuostabos jausmas ryškiai kontrastuoja su augančia paranoja ir žiaurumu, todėl jo likimas tampa dar tragiškesnis.
Filosofinės filmo potekstės atsiskleidžia per vaizdus – ypač per János’o pradinį monologą, kuriame jis demonstruoja kosminę harmoniją, naudodamas girtuoklius bare, tačiau vėliau ši harmonija suirsta.
Filosofinės filmo potekstės atsiskleidžia per vaizdus – ypač per János’o pradinį monologą, kuriame jis demonstruoja kosminę harmoniją, naudodamas girtuoklius bare, tačiau vėliau ši harmonija suirsta.
Tarr’o bendradarbiavimas su kompozitoriumi Mihály Vig ir operatoriumi Fred Kelemen sukuria gilų vizualinį ir garso poetiškumą. Kamera juda kaip lėtas, neišvengiamas jėgos srautas, fiksuodamas nykimo graudumą ir minios psichologijos galią. *Verkmeisterio harmonijos* – ne tik filmas, bet ir potyris, kuris užlieka žiūrovą dar ilgam po paskutinio, sukrečiančio kadro.
**Išvada:**
Europos kino šedevras, *Verkmeisterio harmonijos* – niūrus, bet
hipnotizuojantis žmogaus prigimties, galios ir harmonijos su chaosu
nesuderinamumo tyrinėjimas. Būtinai rekomenduojama mėgstantiems arthouse
kiną, nors lėtas tempas gali reikalauti kantrybės.
Europos kino šedevras, *Verkmeisterio harmonijos* – niūrus, bet
hipnotizuojantis žmogaus prigimties, galios ir harmonijos su chaosu
nesuderinamumo tyrinėjimas. Būtinai rekomenduojama mėgstantiems arthouse
kiną, nors lėtas tempas gali reikalauti kantrybės.