Yasujirō Ozu

Yasujirō Ozu buvo visiška priešingybė Akira Kurosawai. Jei Kurosawa mėgo dramatišką judesį ir epiką, Ozu kūrė tylų, subtilų ir itin žmogišką kiną. Jo filmai dažniausiai pasakoja apie šeimą, kartų konfliktus, vienatvę ir kasdienio gyvenimo grožį.

Ozu garsėjo labai savitu filmavimo stiliumi. Kamera dažnai būdavo statoma žemai, tarsi žmogus sėdėtų ant tatamio grindų. Jis vengė staigaus montažo ar perdėtos dramos. Vietoj to režisierius leisdavo scenoms kvėpuoti.

Filmas „Tokyo Story“ šiandien dažnai vadinamas vienu geriausių visų laikų filmų. Jame labai paprastai, bet nepaprastai jautriai pasakojama apie senstančius tėvus ir nuo jų tolstančius vaikus.

Ozu kinas kupinas melancholijos, tačiau jis niekada netampa ciniškas. Jo filmai primena, kaip greitai bėga laikas ir kaip sunku išsaugoti artumą tarp žmonių.

filmografija

  • Days of Youth (1929)

  • I Flunked, But… (1930)

  • Tokyo Chorus (1931)

  • I Was Born, But… (1932)

  • Passing Fancy (1933)

  • A Story of Floating Weeds (1934)

  • An Inn in Tokyo (1935)

  • The Only Son (1936)

  • What Did the Lady Forget? (1937)

  • Brothers and Sisters of the Toda Family (1941)

  • There Was a Father (1942)

  • Late Spring (1949)

  • Early Summer (1951)

  • Tokyo Story (1953)

  • Early Spring (1956)

  • Tokyo Twilight (1957)

  • Equinox Flower (1958)

  • Good Morning (1959)

  • Floating Weeds (1959)

  • Late Autumn (1960)

  • The End of Summer (1961)

  • An Autumn Afternoon (1962)