Luis Buñuel Luisas Buñuelis buvo tikras siurrealizmo meistras ir vienas drąsiausių kino provokatorių. Ispanijoje gimęs režisierius kartu su Salvadoru Dalí sukūrė legendinį trumpametražį filmą „Un Chien Andalou“, kuris iki šiol šokiruoja savo vaizdiniais. Buñuelio filmuose nuolat maišosi sapnai, religija, seksualumas ir juodas humoras. Jis mėgo provokuoti buržuazinę visuomenę bei kritikuoti religines institucijas. Tačiau svarbiausia – […]
Robert Bresson Robertas Bressonas dažnai vadinamas kino asketu. Jo filmai labai tylūs, minimalistiniai ir nepaprastai tikslūs. Prancūzų režisierius tikėjo, kad kine reikia atsisakyti visko, kas nereikalinga – perteklinės vaidybos, emocinių efektų ar teatrališkumo. Bressonas net vengė profesionalių aktorių. Vietoj jų jis rinkdavosi paprastus žmones, kuriuos vadino „modeliais“. Tokiu būdu jis siekė natūralumo ir tikro žmogiško
François Truffaut François Truffaut buvo vienas jautriausių ir žmogiškiausių Prancūzų Naujosios bangos režisierių. Prieš pradėdamas kurti filmus jis dirbo kino kritiku žurnale „Cahiers du Cinéma“, kur kartu su Jean-Lucu Godard’u ir kitais jaunais kritikais kritikavo sustabarėjusį to meto kiną. Truffaut tikėjo, kad režisierius turi būti tikras savo filmo autorius. 1959 metais pasirodęs filmas „The 400
Jean-Luc Godard Jean-Lucas Godard’as buvo tikras kino revoliucionierius ir vienas svarbiausių Prancūzų Naujosios bangos kūrėjų. Jo filmai sugriovė daugelį tradicinio kino taisyklių – Godard’as laužė montažo principus, maišė žanrus, žaidė su garsais ir nuolat primindavo žiūrovui, kad jis žiūri filmą. 1960 metais pasirodęs „Breathless“ tapo tikru lūžio tašku kino istorijoje. Filmas atrodė laisvas, chaotiškas ir
Michelangelo Antonioni Michelangelo Antonioni buvo vienas moderniausių XX amžiaus kino režisierių. Jo filmai pakeitė supratimą apie kino pasakojimą – Antonioni mažiau rūpėjo tradicinis siužetas, o daugiau emocinė žmogaus būsena, susvetimėjimas ir tyla. Italų režisierius išgarsėjo 7-ajame dešimtmetyje, kai sukūrė vadinamąją susvetimėjimo trilogiją: „L’Avventura“, „La Notte“ ir „L’Eclisse“. Šiuose filmuose personažai dažnai atrodo pasimetę moderniame pasaulyje,
Michelangelo Antonioni Read More »
Federico Fellini Federico Fellini buvo tikras kino fantazuotojas, pavertęs italų kiną pasauliniu reiškiniu. Gimęs 1920 metais Italijoje, Fellini pradėjo kaip scenaristas neorealizmo laikotarpiu, tačiau vėliau sukūrė visiškai savitą kino stilių – spalvingą, siurrealistinį, emocionalų ir kupiną cirko estetikos. Jo filmuose realybė nuolat susilieja su sapnais, prisiminimais ir fantazijomis. Fellini mėgo ekscentriškus personažus, teatrališkas scenas ir
Andrei Tarkovsky Andrejus Tarkovskis dažnai vadinamas poetiškiausiu kino režisieriumi istorijoje. Sovietų Sąjungoje gimęs kūrėjas sukūrė vos kelis pilnametražius filmus, tačiau kiekvienas jų tapo kino klasika. Tarkovskio kinas lėtas, meditacinis ir kupinas simbolių – jo filmuose svarbiau nuotaika bei dvasinė būsena nei tradicinis siužetas. Režisierius tikėjo, kad kinas turi „skulptūruoti laiką“. Dėl to jo filmuose gausu
Ingman Bergman Ingmaras Bergmanas – vienas svarbiausių visų laikų Europos kino kūrėjų, kurio vardas tapo sinonimu autoriniam kinui. 1918 metais Švedijoje gimęs režisierius savo filmuose nagrinėjo žmogaus vienatvę, tikėjimą, kaltę, mirtį ir sudėtingus tarpusavio santykius. Bergmano kinas dažnai atrodo labai intymus – kamera priartėja prie aktorių veidų taip arti, kad žiūrovas pradeda jausti kiekvieną emocinį